Be PVM
Iliustracinis vaizdas. Tai nėra konkretaus modelio montavimo schema.
A2L šaltnešiai leidžia projektuoti šaldymo įrangą su mažesniu poveikiu klimatui, tačiau keičia įprastą požiūrį į montavimo vietos saugą. Pasirinkti šaldymo galią ir tinkamą kompresorių nebepakanka: projektuotojas turi įvertinti, kur nutekėjęs šaltnešis galėtų kauptis, kaip jis būtų pašalintas ir ar šalia nėra galimų uždegimo šaltinių. Ypač svarbu tai įrengiant šaldymo kameras maisto gamyboje, sandėliuose, restoranuose ir prekybos vietose.
Šiame gide apibendrinami ASHRAE 15 ir 34 saugos principai, Europoje taikoma EN 378 standartų sistema ir ES fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamentas. ASHRAE dokumentai naudingi vertinant riziką, tačiau Lietuvoje jie nėra EN 378 ar galiojančių teisės aktų pakaitalas. Galutinė leidžiama šaltnešio masė, įrengimo vieta ir apsaugos nustatomos konkrečiai sistemai.
Pagal ASHRAE 34 saugos klasifikaciją raidė A reiškia mažesnio toksiškumo klasę, o 2L – riboto degumo, mažo liepsnos plitimo greičio šaltnešį. A2L nėra nedegus: tam tikra koncentracija ore ir uždegimo šaltinis vis tiek gali sukelti užsidegimą. A1 klasės šaltnešiai neturi liepsnos plitimo pagal klasifikavimo bandymą, o A3, pavyzdžiui, propanas R290, priklauso didesnio degumo grupei.
Praktinis pavyzdys – R455A (A2L), naudojamas kai kuriuose INTARCON ir IMPAFRI agregatuose. Šaltnešio gamintojas „Honeywell“ nurodo maždaug 146 visuotinio atšilimo potencialą (VAP, angl. GWP) ir apatinę degumo ribą (LFL) apie 0,431 kg/m³. Šie skaičiai nėra universali leidžiama koncentracija patalpoje: projektinis saugus užpildas priklauso nuo patalpos tūrio, prieigos kategorijos, sistemos konstrukcijos ir numatytų apsaugos priemonių.
ASHRAE 15 saugos metodika remiasi trimis klausimais: kokios klasės šaltnešis naudojamas, kokia yra aptarnaujamos patalpos paskirtis ir kokia tikimybė, kad įvykus gedimui šaltnešis pateks į žmonių naudojamą erdvę. Tiesioginio garinimo sistemoje, kurios garintuvas ir vamzdynai yra kameros viduje, vien lauke sumontuotas kondensacinis agregatas dar nereiškia, kad visas šaltnešio kontūras yra atskirtas nuo vidaus patalpų.
Pagal ASHRAE 15 logiką reikia atskirai vertinti šaltnešio kiekio ribas, galimą koncentraciją nuotėkio metu, tinkamą įrenginio paskirtį, galimus uždegimo šaltinius ir techninės patalpos apsaugas. Specialioms šaldymo mašinų patalpoms numatomi ribojamas patekimas, saugūs išėjimai, nuotėkio aptikimas, avarinis vėdinimas bei valdymo veiksmai. Tikslūs reikalavimai priklauso nuo sistemos tipo ir aktualios standarto redakcijos. Nereikėtų kopijuoti JAV standarto atstumų kaip universalių Lietuvos montavimo taisyklių.
Lauke, ant stogo arba prie atviros pastato sienos. Paprastai tai patogi kondensacinio bloko vieta, jeigu užtikrinamas oro judėjimas, gamintojo nurodyti atstumai, techninio aptarnavimo prieiga ir saugus šaltnešio išsisklaidymas. Prieš parenkant tašką būtina patikrinti šalia esančius langus, duris, vėdinimo oro paėmimo angas, laiptines, rūsio langų šachtas ir įgilintas aikšteles. „Lauke“ nėra pakankamas argumentas, kai nutekėjęs šaltnešis gali patekti į pastatą arba susikaupti žemiau įrenginio.
Specialioje šaldymo mašinų patalpoje. Įrengimas galimas, kai patalpa suprojektuota pagal EN 378: apskaičiuotas vėdinimas, numatyta saugi išmetimo vieta, pašalintos pavojingos uždegimo sąlygos, įrengti reikalingi detektoriai, signalizacija, avarinis stabdymas ir darbuotojų apsauga. Paprastas sandėliukas su uždaromis durimis nėra techninė šaldymo mašinų patalpa vien todėl, kad jame telpa agregatas.
Šaldymo kameroje, darbo ar kitoje žmonių pasiekiamoje patalpoje. Tokia vieta gali būti leidžiama tik tuomet, kai konkretus gaminys tam skirtas, o apskaičiuotas leistinas šaltnešio kiekis ir saugos priemonės atitinka EN 378 bei taikomą gaminio standartą. Vertinamas tikrasis prieinamas tūris, galimas nuotėkis, žmonių prieigos kategorija, garintuvo ventiliatoriai, elektros įranga ir kiti šaltnešio turintys komponentai.
Rūsyje, įgilintoje nišoje, po laiptais ar uždarame požeminiame garaže. Tai ypač rizikingos vietos, nes daugelio A2L šaltnešių garai sunkesni už orą ir gali kauptis duobėse, šachtose ar prie grindų. Tokia vieta netinka standartiniam montavimui be atskiro projekto. Kai konkrečiai sistemai tokią vietą leidžia galiojantys reikalavimai, būtina įrodyti veiksmingą nuotėkio aptikimą, oro pašalinimą ir tinkamas saugos priemones; kitu atveju ją reikia atmesti.
Negalima montuoti vietoje, kurią draudžia gamintojas, kur viršijamas apskaičiuotas leistinas šaltnešio užpildas, kur šaltnešis galėtų patekti į evakuacijos kelią ar oro paėmimo sistemą ir nėra įgyvendintų reikiamų apsaugos priemonių. Taip pat nepriimtina vieta, kur pavojingoje zonoje lieka nesuderinti elektros, kaitinimo ar atviros liepsnos šaltiniai. Universalaus teiginio „visuose rūsiuose draudžiama“ arba „ant bet kurio stogo leidžiama“ nėra.
Lietuvoje vietos parinkimui svarbios LST EN 378-1 ir LST EN 378-3 nuostatos. EN 378-1 nustato prieigos kategorijas, šaldymo sistemos buvimo vietos klases ir šaltnešio užpildo apribojimų metodiką. EN 378-3 reglamentuoja įrengimo vietą, žmonių apsaugą, technines patalpas ir vėdinimą. Degumo rizikos vertinimas gali reikalauti pavojingų zonų įvertinimo pagal EN IEC 60079-10-1.
Pavyzdžiui, mažas uždaras šaldymo kambarys su vidiniu garintuvu ir didelis sandėlis su tokiu pačiu agregatu nėra lygiavertės vietos. Vien dalijant bendrą šaltnešio kilogramų kiekį iš patalpos tūrio leidžiamos masės nustatyti negalima. Reikia parinkti atitinkamą EN 378-1 priedo C skaičiavimo kelią pagal prieigos kategoriją, šaldymo paskirtį, vietos klasę ir sistemos konstrukciją; galutinė leistina masė nustatoma pagal griežčiausią aktualų apribojimą.
Projektuotojas turi įvertinti visą galimo nuotėkio kelią: garintuvą, vamzdynus, sujungimus ir šaltnešio kiekį nepriklausomame kontūre. Ypač svarbios vietos, kuriose vamzdžiai kerta kitas patalpas, šachtas ar grindų nišas. Nedidelis agregato šaltnešio kiekis savaime nereiškia, kad jį leidžiama įrengti bet kur.
Jeigu rizikos vertinimas ar gaminio saugos sprendinys reikalauja detektoriaus, jis turi būti skirtas konkrečiam A2L šaltnešiui ir įrengtas ten, kur nuotėkis realiai galėtų susikaupti. Daugeliui R455A įrenginių reikia atsižvelgti į žemas patalpos zonas, bet galutinę jutiklio vietą lemia oro srautai, galimi nuotėkio taškai ir gamintojo instrukcija. Vien degių dujų buvimo atpažinimas jutikliu nėra pakankamas, jeigu nepatikrinta visos saugos grandinės reakcija.
Projektuojant reikia apibrėžti, kas įvyksta suveikus signalizacijai: perspėjimas žmonėms, reikiamų įrenginių stabdymas, vožtuvų izoliavimas, saugi avarinė ventiliacija ir numatytas gedimo atstatymo būdas. Vėdinimo išmetimo anga turi būti saugioje vietoje, o šalinamas oras negali būti grąžinamas į kitą naudojamą patalpą. Ventiliatoriaus elektros ir mechaninė konstrukcija turi atitikti įvertintą pavojingą zoną.
Ne visi A2L įrenginiai privalo turėti tą patį detektorių ar tą pačią avarinės ventiliacijos schemą: tai priklauso nuo sistemos tipo, užpildo kiekio, paskirties ir sertifikuoto gaminio sprendinio. Tačiau visais atvejais montuotojas turi patikrinti degimo šaltinius, išvengti dujų kaupimosi ir išlaikyti galimybę saugiai prižiūrėti įrangą.
Reglamentas (ES) 2024/573 mažina didelio visuotinio atšilimo potencialo fluorintų šaltnešių naudojimą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. daugumai naujai rinkai pateikiamos autonominės šaldymo įrangos, išskyrus aušintuvus (čilerius), taikomas VAP 150 ribojimas su reglamente numatytomis saugos išimtimis. Nuo 2030 m. sausio 1 d. VAP 150 ribojimas taikomas ir kitai stacionariai šaldymo įrangai, išskyrus atskirai reglamentuotas kategorijas bei saugos išimtis. Tai yra pateikimo rinkai ribojimai, o ne automatinis nurodymas išmontuoti teisėtai anksčiau įrengtą sistemą.
R455A, kurio gamintojo nurodomas VAP apie 146, gali būti tinkamas pasirinkimas projektams, kuriuose reikalingas mažesnio VAP fluorintas šaltnešis. Vis dėlto vien VAP mažiau kaip 150 negarantuoja tinkamumo: būtina įvertinti degumo saugą, našumą, temperatūrinę paskirtį ir komponentų suderinamumą. Negalima savavališkai pakeisti A1 šaltnešio į A2L jau esančioje sistemoje, jeigu gamintojas arba tinkamai atliktas konstrukcinis perprojektavimas tam nenumato saugaus sprendinio.
Montavimui, priežiūrai ir eksploatacijos nutraukimui taikomi specialistų ir įmonių kompetencijos reikalavimai. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2024/2215 apibrėžia sertifikatų A1, A2, B, C ir kitus tipus bei jų taikymo ribas. Svarbu jų nesupainioti: montuotojo sertifikato „A1“ arba „A2“ pavadinimas nėra tas pats, kas šaltnešio degumo klasė A1 ar A2L. Reikia patikrinti galiojančią kvalifikaciją ir Lietuvos nacionalinę įgyvendinimo tvarką.
Įrangai pagal paskirtį taip pat gali būti taikoma Slėginės įrangos direktyva 2014/68/ES, elektros saugos ir elektromagnetinio suderinamumo reikalavimai, o pavojingos atmosferos atveju – atitinkami ATEX saugos sprendiniai. CE ženklas nepatvirtina, kad bet kurioje patalpoje galima saugiai sumontuoti bet kokį šaltnešio kiekį. Privalomų nuotėkio patikrų ir dokumentavimo pareigos priklauso nuo reglamento 2024/573 kriterijų, naudojamo mišinio sudėties, kiekio ir įrangos klasifikavimo.
Saldymosprendimai.lt kataloge patikrinti R455A (A2L) modeliai: pliusinei kamerai skirtas sieninis INTARCON MCV-NN-2024A, minusinei kamerai – sieninis INTARCON BCV-NN-2034A, taip pat minusinei kamerai skirtas lubinis IMPAFRI CBTARN0018. Tai skirtingų montavimo konstrukcijų pavyzdžiai, o ne įrodymas, kad kiekvienas jų gali būti montuojamas be papildomo vietos rizikos vertinimo.
Gamyklinio monobloko privalumas – viename korpuse sukomplektuotas šaldymo kontūras, todėl vietoje paprastai nereikia įrengti tokio ilgo šaltnešio vamzdyno kaip atskirų blokų sistemoje. Tačiau reikia įvertinti šilumos išmetimą kondensatoriaus pusėje, kameros konstrukcijos angą, drenažą, elektros maitinimą, ventiliaciją ir saugų aptarnavimą. Esant didesniam atstumui tarp garintuvo ir agregato, gali tikti gamintojo A2L šaltnešiui pritaikyta atskirų blokų sistema, bet tokią komplektaciją privalu vertinti pagal jos atskirą dokumentaciją.
Mūsų naujoje „Šaldymo sistemos“ kategorijoje taip pat yra INTARCON ir IMPAFRI atskirų blokų agregatų, tačiau dalis ten esančių modelių naudoja R449A arba R452A, o ne A2L šaltnešį. Todėl montuotojas turi tikrinti konkretaus produkto šaltnešį ir saugos klasę, o ne spręsti vien pagal kategorijos ar agregato pavadinimą.
A2L sistemos privalumas – galimybė pasiekti mažesnį tiesioginį šaltnešio poveikį klimatui ir pasirinkti ES reikalavimus atitinkančią techniką. Tačiau galutinis sprendimas turi būti saugus, tinkamai suprojektuotas ir prižiūrimas visą naudojimo laiką. Sėkmingas montavimas prasideda nuo rizikos įvertinimo, o ne nuo vietos, kurioje agregatą tiesiog patogu pakabinti.
Jeigu reikia parinkti A2L šaldymo agregatą konkrečiam objektui, kreipkitės į „Šaldymo sprendimai“. Nurodykite kameros matmenis ir tikslinę temperatūrą, gaminamą ar laikomą produkciją, siūlomą agregato montavimo vietą bei patalpos vėdinimo sąlygas – tai padės įvertinti tinkamą įrangos tipą.
ASHRAE 15/34 (2024) – saugos ir šaltnešių klasifikavimo principai; LST EN 378-1 ir LST EN 378-3 – užpildo, montavimo vietos ir žmonių apsaugos reikalavimai; Reglamentas (ES) 2024/573 – F-dujų ribojimai; Reglamentas (ES) 2024/2215 – montuotojų ir įmonių sertifikavimo reikalavimai; „Honeywell“ R455A techninė informacija – šaltnešio savybės. Projektuojant būtina naudoti galiojančias pilnas standartų redakcijas ir konkretaus gamintojo montavimo instrukcijas.
Privalote prisijungti arba užsiregistruoti norėdami komentuoti straipsnį!